Iš pradžių kryžius buvo žiaurus egzekucijos įrankis. Po to, kai Romos valdytojas Pilotas, pasidavęs žydų tautos spaudimui, nuteisė Jėzų mirti, kareiviai nuvedė Jėzų į Golgotą, kur Jį nukryžiavo. Biblijoje taip pat rašoma, kad kartu su Jėzumi buvo nukryžiuoti du nusikaltėliai, -vienas Jo kairėje, o kitas dešinėje. Tai rodo, kad Jėzaus laikais kryžius buvo tik baudžiamoji priemonė, naudojama prieš nusikaltėlius; ji neturėjo nieko verto pagyrimo ir tikrai nieko, ko verta pagarbos.
Tačiau Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir vėlesnis prisikėlimas trečią dieną buvo dieviškasis išganymo planas, Dievo nustatytas nuo pat pasaulio sukūrimo. Kaip pranašas Izaijas išpranašavo: „Tikrai Jis nešė mūsų sielvartus ir nešė mūsų sielvartus; tačiau mes laikėme Jį nuskriaustą, Dievo ištiktą ir prislėgtą. Bet Jis buvo sužeistas už mūsų nusižengimus, sumuštas už mūsų kaltes; bausmė už mūsų ramybę buvo ant Jo, ir mes esame išgydyti Jo skausmais. kiekvienas pasuko savo keliu, ir Viešpats uždėjo Jam mūsų visų kaltę... Tačiau Viešpačiui patiko Jį nuliūdinti, kai Tu aukoji Jo sielą už nuodėmę.
Savo mirtimi ir prisikėlimu Viešpats Jėzus Kristus įvykdė Dievo planą atpirkti žmoniją; išbridęs iš kryžiaus agonijos, Jis nugalėjo mirtį ir pasiekė šlovę. Todėl daugelis kryžių pradėjo laikyti šlovės ir išganymo simboliu.